nuodėmėti

nuodėmėti, -ėja, -ėjo intr. bažn. prasižengti religinėms, dorovinėms taisyklėms, nusidėti: Nenuodėmėjo nuodėme net ik smerti DP547. Nes gyvatą žadėjo tvirtai tikinčiam, o giltinę nuodėmėjančiam DP94. Nuodėmėjąs žmogus DP369.